tag:blogger.com,1999:blog-67311174647111563272024-03-13T19:31:50.413+02:00kasdienybė raimiškaiiš visur, apie viską, visaip
tiesiog kasdieniai įkvėpimai ir iškvėpimai
viskas arba nieko
viskas ir nieko
diena, akimirka, amžinybėRaimondahttp://www.blogger.com/profile/06645857631116241869noreply@blogger.comBlogger32125tag:blogger.com,1999:blog-6731117464711156327.post-43999860388895085332008-04-11T15:16:00.003+03:002008-04-11T15:58:59.654+03:00Pirmas šiemet. Apie pokyčius<a onblur="try {parent.deselectBloggerImageGracefully();} catch(e) {}" href="http://www.theeuropeantouch.com/product_thumb.php?img=images/ilike_group_standing.jpg&w=0&h=1"><img style="margin: 0pt 0pt 10px 10px; float: right; cursor: pointer; width: 320px;" src="http://www.theeuropeantouch.com/product_thumb.php?img=images/ilike_group_standing.jpg&w=0&h=1" alt="" border="0" /></a><br />Vakar priėmiau sprendimą pereit prie natūralios kosmetikos. Seniai šita mintis sukinėjosi aplink, reikėjo lengvo spyrio vienon vieton, matyt :) Kuo toliau galvoju, kuo daugiau domiuosi, ką mes valgom, ką ant savęs tepam, kuo namus valom, kuo kvėpuojam, tuo baisiau darosi... Na, bet nuo baisėjimo niekas nepasikeis. Taigi žengiu dar vieną žingsnį švaresnės aplinkos aplink save link.<br /><br />Štai <a href="http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/54398">ČIA</a> yra info apie pačias didžiausias baisybes kūno priežiūros priemonėse.<br />O ČIA galima pasitikrinti konkrečius gaminius (deja, ne visi, perkami Lietuvoje, yra jų duomenų bazėje) arba tiesiog konkrečius ingredientus ir jų poveikį. Labai neblogas puslapiukas!<br /><br /><br />*** *** ***<br />O štai čia info visiems, gyvenantiems Lietuvoje. Labai graži ir reikalinga akcija mūsų žemelei išvalyti: <a href="http://www.darom2008.lt/ideja.php"><span style="font-weight: bold;">darom2008</span></a><br />Gaila, kad manęs LT nėra...Raimondahttp://www.blogger.com/profile/06645857631116241869noreply@blogger.com2tag:blogger.com,1999:blog-6731117464711156327.post-10921604810477418472007-12-25T18:05:00.002+02:002007-12-25T18:08:52.732+02:00Su šv. Kalėdom<a onblur="try {parent.deselectBloggerImageGracefully();} catch(e) {}" href="http://i115.photobucket.com/albums/n292/blog_files/Nativity/NativityScene.jpg"><img style="margin: 0px auto 10px; display: block; text-align: center; cursor: pointer; width: 400px;" src="http://i115.photobucket.com/albums/n292/blog_files/Nativity/NativityScene.jpg" alt="" border="0" /></a><br />Sveikinimai visiems čia nors retkarčiais užsukantiems. Meilės, ramybės, šviesos. Palinkėčiau ir sniego, bet... :)<br /><a onblur="try {parent.deselectBloggerImageGracefully();} catch(e) {}" href="http://www.makezine.com/blog/snowflake_485.jpg"><img style="margin: 0pt 0pt 10px 10px; float: right; cursor: pointer; width: 320px;" src="http://www.makezine.com/blog/snowflake_485.jpg" alt="" border="0" /></a>Raimondahttp://www.blogger.com/profile/06645857631116241869noreply@blogger.com1tag:blogger.com,1999:blog-6731117464711156327.post-76848365287275305982007-12-04T23:43:00.001+02:002007-12-05T00:28:49.663+02:00susirgau žalia...<a onblur="try {parent.deselectBloggerImageGracefully();} catch(e) {}" href="http://4.bp.blogspot.com/_SJwy9j9aFXs/R1XK-3-5qnI/AAAAAAAAAFU/lNza-1-fHgs/s1600-h/sienuSpalva.jpg"><img style="cursor: pointer;" src="http://4.bp.blogspot.com/_SJwy9j9aFXs/R1XK-3-5qnI/AAAAAAAAAFU/lNza-1-fHgs/s400/sienuSpalva.jpg" alt="" id="BLOGGER_PHOTO_ID_5140237731241765490" border="0" /></a><br /><br />Vat ėmiau ir užsimaniau žalio kambario. Ir ne bet kokio, o vat tokios žalios, kaip nuotraukoj. Ana <span style="font-style: italic;">lime green</span> vadinasi. Na, man žalia ir oranžinė visad buvo mielas derinys, ale dabar kažkokia manija užklupo, nepaaiškinamas žalios ilgesys. Ir viskas, kas nors kiek arčiau šios spalvos, iškart patraukia akį. O gal ir kažką daugiau, kažką iš vidaus...<br /><div style="text-align: right;"><a onblur="try {parent.deselectBloggerImageGracefully();} catch(e) {}" href="http://4.bp.blogspot.com/_SJwy9j9aFXs/R1XKO3-5qmI/AAAAAAAAAFM/QKEvuOSB9Qs/s1600-h/sienuSpalva.jpg"><br /></a></div>Raimondahttp://www.blogger.com/profile/06645857631116241869noreply@blogger.com1tag:blogger.com,1999:blog-6731117464711156327.post-27541745969483951282007-11-06T10:42:00.000+02:002007-11-06T10:45:34.975+02:00What religion is your cat?<a onblur="try {parent.deselectBloggerImageGracefully();} catch(e) {}" href="http://www.michaelmathers.com/albums/portraits/Buddha_cat.jpg"><img style="margin: 0pt 0pt 10px 10px; float: right; cursor: pointer; width: 320px;" src="http://www.michaelmathers.com/albums/portraits/Buddha_cat.jpg" alt="" border="0" /></a>Vėlgi iš neto:<br /><br /><i><b>Probably a Felinetologist, they get all touchy when you ask them about religion.</b></i><br /><br /><i><b>Pusstetant, probably. Or perhaps buddhissed. Or possibly, Cat-holic?</b></i><br /><br /><i><b>Is she a Persian? You've got to be careful with the Shi'ites, they've got weapons of mouse destruction.<br /></b></i><br /><b><i>Your cat actually looks like a Catanist... or maybe even a Catheist, who knows?</i> </b><br /><br /><i><b>Meowrman?</b></i><br /><br /><i><b>Looks more like a Catstafarian to me.</b></i><br /><br /><i><b>She's a Meiowist.</b></i><br /><br /><i><b>Agnosticat: not knowing when the Master will return</b></i><br /><br /><b><i>If she likes kittens, she might be a Mew-nitarian. Smaller kittens? A Mew-slim.<br /><br />If she gets angry when her tail is stepped upon, she's Boot-hissed.</i></b><br /><br /><i><b>When she was younger she was a Jehovah's Kitteness.</b></i>Raimondahttp://www.blogger.com/profile/06645857631116241869noreply@blogger.com1tag:blogger.com,1999:blog-6731117464711156327.post-65157577294782606082007-11-04T17:32:00.000+02:002007-11-04T17:53:08.964+02:00mano meilučiai<iframe allowfullscreen='allowfullscreen' webkitallowfullscreen='webkitallowfullscreen' mozallowfullscreen='mozallowfullscreen' width='320' height='266' src='https://www.blogger.com/video.g?token=AD6v5dwt8lVFmgHPtzLqxzXq_GzddOwafobB3ciCkBOAaCqni_r6CkPKRoqRMgweXzb-TRL6mzbL5GLcpukzERjAOA' class='b-hbp-video b-uploaded' frameborder='0'></iframe><br /><br />Du mano mylimi gauruotieji :) faina buvo vėl juos paniurkyt...Raimondahttp://www.blogger.com/profile/06645857631116241869noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-6731117464711156327.post-61432136607181263272007-10-31T18:25:00.000+02:002007-10-31T18:29:09.660+02:00"Prayer Of A Stray"<a onblur="try {parent.deselectBloggerImageGracefully();} catch(e) {}" href="http://www.scaashanghai.org/images/claudio01.jpg"><img style="cursor: pointer; width: 281px; height: 281px;" src="http://www.scaashanghai.org/images/claudio01.jpg" alt="" border="0" /></a><a onblur="try {parent.deselectBloggerImageGracefully();} catch(e) {}" href="http://taheny.com/2006_08_16_cats_feeding_540x405.JPG"><img style="cursor: pointer; width: 320px;" src="http://taheny.com/2006_08_16_cats_feeding_540x405.JPG" alt="" border="0" /></a><br /><strong></strong> <span style="font-family:Courier New;">Dear God please send me somebody who'll care!<br />I'm tired of running, I'm sick with despair.<br />My body is aching, it's so racked with pain.<br />And Dear God I pray as I run in the rain,<br />"That someone will love me and give me a home.<br />A warm cozy bed I can call my own<br />My last owner neglected me and chased me away<br />To rummage in garbage and live as a stray.<br />But now God I'm tired and hungry and cold.<br />And I'm afraid that I'll never grow old.<br />They've chased me with sticks and hit me with stones<br />While I run in the streets just looking for bones!<br />I'm not really bad God, please help if you can.<br />For I have become just a "VICTIM OF MAN!"<br />I'm wormy Dear God and I'm ridden with fleas and<br />All that I want is an owner to please!<br />If you find one for me God, I'll try to be good<br />I won't run away and I'll do as I should.<br />I don't think I'll make it too long on my own,<br />Cause I'm getting so weak and I'm so all alone.<br />Each night as I sleep in the bushes I cry,<br />Cause I'm so afraid God, that I'm going to die!<br />And I've got so much love and devotion to give,<br />That I should be given a new chance to live.<br />So Dear God PLEASE, PLEASE answer my prayer<br />And send me somebody who WILL really care...<br /><br />Author Unknown<br /><br /><br /></span>Raimondahttp://www.blogger.com/profile/06645857631116241869noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-6731117464711156327.post-24523827105126443682007-10-31T15:51:00.000+02:002007-10-31T16:02:39.510+02:00Spragt ir nebėr...Spragt ir išnyko kukli saujelė mano laiko Lietuvėlėj. Aišku, nemažą dalį jo surijo transportavimasis Vilnius-Klaipėda-Trakai-Klaipėda-Šiauliai-Klaipėda-Vilnius, bet vis tiek buvo verta verta verta!!! Gera buvo vėl visus jus sutikti, nors trumpam gyvus pačiupinėt. O Šiauliuos dar ir pasveikint 6 naujus gyveniman įšokusius katukus:) Dabar jau, ko gero, be kitų metų nebeparlėksiu. Nors ką gali žinot - štai visai netikėtai parsiunčiu Henrį namolio savaitėlei po septynių dienų (ir jau jam pavydžiu...).<br /><a onblur="try {parent.deselectBloggerImageGracefully();} catch(e) {}" href="http://p.vtourist.com/1355411-Fog_in_Klaipeda_wwwklaipedalt-Klaipeda.jpg"><img style="margin: 0pt 0pt 10px 10px; float: right; cursor: pointer; width: 400px;" src="http://p.vtourist.com/1355411-Fog_in_Klaipeda_wwwklaipedalt-Klaipeda.jpg" alt="" border="0" /></a><br />Čia pas juos Helovynas šiandien. Darbe baubukų ir kaukoliukų prikabinėta. Bus matyt, kaip anie jį švęs. Užtat laikraščiuose mirga straipsniai, raginantys kelias dienas prieš ir po šios šventės prižvelgt savo gyvūnus, neišleist laukan vienų. Ir dėl to, kad įvairiausios petardos išgąsdint gali, ir dėl to, kad kai kuriems sick bastard'ams atrodo smagu tokiu metu gyvūnus kankint. Neseniai rado du šunis pakartus. Vat jums ir helovynas... Iš kur tokie polėkiai pas žmones?..<br /><br />Anyway, greičiau tie visi 'vynai' pasibaigtų ir Kalėdos ateitų. Nors gali šiemet išpult per jas darbuotis, bet vis tiek laukiu. Nors sniego tai čia, greičiausiai, nebus. O jau kaip sniego pasiilgau... Tikiuosi, bent Paryžius sausį leis juo pasidžiaugt. O ką jūs Kalėdoms planuojat?Raimondahttp://www.blogger.com/profile/06645857631116241869noreply@blogger.com4tag:blogger.com,1999:blog-6731117464711156327.post-59013926885930582342007-10-23T21:49:00.000+03:002007-10-23T21:56:22.417+03:00Nostalgija...Hmm... Henris išėjo darban. Sėdžiu viena. Lagaminai beveik sukrauti, dar likusi krūvelė smulkių darbelių. Pamėgom paskutiniu metu su Henriu per teliką tokį muzikinį kanalą <span style="font-style: italic;">magic </span>- vien senienas visokias leidžia. Tai vat ir dabar klausausi senų gerų užmirštų melodijų. Gražu ir... melancholija tokia apgaubia, kad nebesinori niekur judėti, tik nuo kūno atsiskirt ir klajot kažkur kitur, kur apstu gražių prisiminimų bei įsivaizduotų vietų, žmonių, situacijų.<br /><br />Ne tai kad man realybė nepatinka - nekeisčiau jos į nieką. Tiesiog kartais gera išeit kitur :)<br /><br />Na, o realybėj kai kuriuos jūsų jau visai greit pamatysiu! Iki susitikimų;)<br /><br /><a onblur="try {parent.deselectBloggerImageGracefully();} catch(e) {}" href="http://active-stream.com/RagenM/images/NostalgiaCard.jpg"><img style="margin: 0px auto 10px; display: block; text-align: center; cursor: pointer; width: 400px;" src="http://active-stream.com/RagenM/images/NostalgiaCard.jpg" alt="" border="0" /></a><br /><img src="file:///C:/Users/RAIMA&%7E1/AppData/Local/Temp/moz-screenshot-1.jpg" alt="" />Raimondahttp://www.blogger.com/profile/06645857631116241869noreply@blogger.com2tag:blogger.com,1999:blog-6731117464711156327.post-51920244213646363732007-10-11T16:11:00.001+03:002007-10-11T16:11:12.298+03:00Rufus Wainwright - Get Happy (Live Madrid 21.06.07)<div xmlns='http://www.w3.org/1999/xhtml'><p><object height='350' width='425'><param value='http://youtube.com/v/9yHI3EHsKVg' name='movie'/><embed height='350' width='425' type='application/x-shockwave-flash' src='http://youtube.com/v/9yHI3EHsKVg'/></object></p><p>Čia iš koncerto Madride, bet skėlė ir pas mus jis tą numerį. Patikėkit, buvo įspūdinga! O ta grupė visą koncertą buvo tokie ryškus ir spalvingi. Net nežinau, kada jie spėjo persirengt:)</p></div>Raimondahttp://www.blogger.com/profile/06645857631116241869noreply@blogger.com1tag:blogger.com,1999:blog-6731117464711156327.post-35466737970468645462007-10-11T14:17:00.000+03:002007-10-11T15:31:50.540+03:00Rufus Wainwright!!!<span style="text-decoration: underline;"></span><a onblur="try {parent.deselectBloggerImageGracefully();} catch(e) {}" href="http://1.bp.blogspot.com/_SJwy9j9aFXs/Rw4VFUs7BgI/AAAAAAAAAE0/3gHsrf4Pzpk/s1600-h/RuVic6.jpg"><img style="cursor: pointer;" src="http://1.bp.blogspot.com/_SJwy9j9aFXs/Rw4VFUs7BgI/AAAAAAAAAE0/3gHsrf4Pzpk/s320/RuVic6.jpg" alt="" id="BLOGGER_PHOTO_ID_5120053007567488514" border="0" /></a><a onblur="try {parent.deselectBloggerImageGracefully();} catch(e) {}" href="http://1.bp.blogspot.com/_SJwy9j9aFXs/Rw4U-Us7BfI/AAAAAAAAAEs/K7tAnMmM5po/s1600-h/RuVic3.jpg"><img style="cursor: pointer;" src="http://1.bp.blogspot.com/_SJwy9j9aFXs/Rw4U-Us7BfI/AAAAAAAAAEs/K7tAnMmM5po/s320/RuVic3.jpg" alt="" id="BLOGGER_PHOTO_ID_5120052887308404210" border="0" /></a><br />Niugi apturėjau šaunų vakarą vakar! Man atrodo, buvau geriausiam koncerte so far (ko gero, turėčiau atsiprašyt Aerosmith, Peter Gabriel, Chris Cornell, Crowded House ir Norah Jones, kurių pasirodymai man labai patiko ir suteikė daug džiaugsmo), bet Rufuso labai laukiau ir labai labai smagiai suklausiau. Čia, aišku, visiškai subjektyvi ir emocijomis grįsta mano nuomonė. Betgi buvo be galo faina. Ir jau gailiuosi, kad neturiu bilietų šiandienai (mat jis duoda Dubline du koncertus, taigi šiandien - dar vienas). Atgrojo Rufusiukas sąžiningai dvi su puse valandos. Pati vieta buvo dar mažesnė nei aš tikėjausi. Tas išties pridėjo tokį jaukumo ir intymumo jausmą. Rufuso grupė - 7 žmonės, kurie grojo gitarom, trimitu, fleita, bandža, kontrabosu, pianinu (tikiuos, nieko nepraleidau) ir dar pritarė jam balsais bei šoko!!! Pats Rufusas bendraujantis su publika, mėtantis bajerius, tarpuose keičiantis kostiumus ir apskritai toks šiltas ir paprastas, sakyčiau, sveikai vaikiškas.<br />Šiek tiek pafotkinau, bet buvo tamsu, tad didelės kokybės nesitikiu. Reiks vėliau pasižiūrėt, kas išėjo. Kol kas sudedu, ką nufotografuot pavyko kitiems.<br /><br /><a onblur="try {parent.deselectBloggerImageGracefully();} catch(e) {}" href="http://3.bp.blogspot.com/_SJwy9j9aFXs/Rw4VL0s7BhI/AAAAAAAAAE8/VqFH0dDzZ4M/s1600-h/RuVic11.jpg"><img style="cursor: pointer;" src="http://3.bp.blogspot.com/_SJwy9j9aFXs/Rw4VL0s7BhI/AAAAAAAAAE8/VqFH0dDzZ4M/s320/RuVic11.jpg" alt="" id="BLOGGER_PHOTO_ID_5120053119236638226" border="0" /></a><a onblur="try {parent.deselectBloggerImageGracefully();} catch(e) {}" href="http://4.bp.blogspot.com/_SJwy9j9aFXs/Rw4UkEs7BdI/AAAAAAAAAEc/1luXBN52qhQ/s1600-h/RuVic2.jpg"><img style="cursor: pointer;" src="http://4.bp.blogspot.com/_SJwy9j9aFXs/Rw4UkEs7BdI/AAAAAAAAAEc/1luXBN52qhQ/s320/RuVic2.jpg" alt="" id="BLOGGER_PHOTO_ID_5120052436336838098" border="0" /></a>Raimondahttp://www.blogger.com/profile/06645857631116241869noreply@blogger.com1tag:blogger.com,1999:blog-6731117464711156327.post-5393442404183057602007-10-04T16:50:00.000+03:002007-10-04T17:27:56.667+03:00Ya-Hee-Hoo!!! Yes! Valio! Jeeee!!!..<a onblur="try {parent.deselectBloggerImageGracefully();} catch(e) {}" href="http://cache.umusic.com/images/local/500/7753f74c-b5da-4c92-a632-e540594d69fa.jpg"><img style="margin: 0pt 10px 10px 0pt; float: left; cursor: pointer; width: 320px;" src="http://cache.umusic.com/images/local/500/7753f74c-b5da-4c92-a632-e540594d69fa.jpg" alt="" border="0" /></a>Išsipildė Raimos viena mažytė svajonytė! Na, dar neišsipildė, turėtų išsipildyt tečiadienį, bet šiandien gavau bilietus :) Taigi trečiadienį, spalio 10 dieną, keliaujam su Henriuku į Rufus Wainwright koncertą. Pražiopsojau jo pasirodymą liepą. O po atostogų sužinojom, kad koncertuos spalį, bet visi bilietai jau seniai išgrobstyti. Taip nusivyliau... ir tikrinau laikraščius su viltimi rasti skelbimą, kad kas parduoda bilietus. Bet veltui... Ale prieš pat koncertą ėmė rastis pardavinėjančių e-bay. Tai su šiokiais tokiais keblumais, bet visgi gavom porą bilietelių. Koncertas bus nedideliam teatre, talpinančiam tik apie tūsktantį žiūrovų. Bilietus gavom prie keturviečio staliuko. Turėtų būti intymus ir šiltas koncertas.<br /><br /><a href="http://www.youtube.com/watch?v=3M_Enpbz63E">The Greek Song</a><br /><a href="http://www.youtube.com/watch?v=n_aH1feonvo">The Consort</a><br /><a href="http://www.amazon.com/Evil-Angel/dp/B000V62W7C">Evil Angel</a><br /><a href="http://www.youtube.com/watch?v=uTGhz6XY8fw">Rebel Prince</a><br /><br /><br />Labai laukiu :)Raimondahttp://www.blogger.com/profile/06645857631116241869noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-6731117464711156327.post-10718981325737987852007-09-27T22:17:00.000+03:002007-09-29T23:01:51.422+03:00SurištiNa va, pagaliau ir mes turim internetą namuose, pagaliau bus galima palaikyt ryšį ir nesijaust atkirstiems nuo pasaulio. Nors vis pribėgdavau prie neto, bet tas toks lakstymas plius mano senuko kompo stenėjimas labai jau vargino ir visą proces sunkino. Pasiskaičiavom su Henriu, kad bus sveikiau nusipirkt naują kompą ir įsitaisyt internetą namuose. Kadangi geriausia pasirodė opcija kartu su kabeline televizija, tai taip netyčia dar ir teliko virš 70 kanalų turim. Nors buvom nusprendę teliko nesisakyt, kol apie internetą negalvojom. Šiaip ar taip, šiuo metu turim normalų ryšį visą parą, kada tik sumanytume prisijungti, todėl labai tikiuosi vėl su visais "susirišti" :)Raimondahttp://www.blogger.com/profile/06645857631116241869noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-6731117464711156327.post-92095437618240151552007-07-23T16:51:00.000+03:002007-07-23T17:00:56.506+03:00trumpa atostoginė rašliavėlėEch, jau liepos pabaiga. Jau trys savaitės praskriejo Lietuvėlėj. Oru ji mūsų, sugrįžėlių, nelepino, bet vis tiek laikas lekia visai šauniai, neskaitant vieno kito niekam tikusio epizodo. Bet gal ir jų reikia.<br />Turim dar savaitėlę. Lygiai už septynių dienų šiuo metu būsim kažkur pakeliui į sostinę, į oro uostą. Keista bus grįžt, airiškas gyvenimas dabar atrodo toks nerealus, tolimas. Lyg sapnas, lyg įsivaizdavimas. Bet greit jis vėl bus kasdienybė :)<br />Kol kas mėginu atsidžiaugt likusiu laiku su katiniukais ir žmogeliukais, dar vieną kitą darbelį namuose atsilikt. O tada vėl lauks laiškų rašymas iš Dublino.<br /><br /><br /><br />P.S. Dar prieš atostogas pabuvojom su Henriu poroj koncertų, gal grįžusi prisiruošiu aprašyt.Raimondahttp://www.blogger.com/profile/06645857631116241869noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-6731117464711156327.post-19149841430474223992007-06-29T15:44:00.000+03:002007-06-29T15:53:55.827+03:00CATS’ AID<a onblur="try {parent.deselectBloggerImageGracefully();} catch(e) {}" href="http://4.bp.blogspot.com/_SJwy9j9aFXs/RoUAMRSTFsI/AAAAAAAAAEU/OiYDgmoplIY/s1600-h/catsAid4edmini.JPG"><img style="margin: 0pt 10px 10px 0pt; float: left; cursor: pointer; width: 222px; height: 166px;" src="http://4.bp.blogspot.com/_SJwy9j9aFXs/RoUAMRSTFsI/AAAAAAAAAEU/OiYDgmoplIY/s320/catsAid4edmini.JPG" alt="" id="BLOGGER_PHOTO_ID_5081467965356054210" border="0" /></a><a onblur="try {parent.deselectBloggerImageGracefully();} catch(e) {}" href="http://1.bp.blogspot.com/_SJwy9j9aFXs/RoT_RxSTFqI/AAAAAAAAAEE/XBcw1H7US9I/s1600-h/catsAid6edmini.JPG"><img style="margin: 0pt 10px 10px 0pt; float: left; cursor: pointer; width: 130px; height: 166px;" src="http://1.bp.blogspot.com/_SJwy9j9aFXs/RoT_RxSTFqI/AAAAAAAAAEE/XBcw1H7US9I/s320/catsAid6edmini.JPG" alt="" id="BLOGGER_PHOTO_ID_5081466960333706914" border="0" /></a><br /><br /><br /><br /><br /><br /><br /><br /><br /><br /><a onblur="try {parent.deselectBloggerImageGracefully();} catch(e) {}" href="http://1.bp.blogspot.com/_SJwy9j9aFXs/RoT-8xSTFpI/AAAAAAAAAD8/IzW5ndDCJUc/s1600-h/catsAid9edmini.JPG"><img style="margin: 0pt 10px 10px 0pt; float: left; cursor: pointer; width: 222px; height: 301px;" src="http://1.bp.blogspot.com/_SJwy9j9aFXs/RoT-8xSTFpI/AAAAAAAAAD8/IzW5ndDCJUc/s320/catsAid9edmini.JPG" alt="" id="BLOGGER_PHOTO_ID_5081466599556454034" border="0" /></a><st1:place st="on"><span style="" lang="EN-US">Vis</span></st1:place><span style="" lang="EN-US"> ruošiuosi prisėst parašyt, o laikas bėga, bėga… Taigi birželio 9 d., gražu saulėtą šeštadienį su Henriu išsiruošėm į ganėtinai smagų renginį – Cats’ Aid Summer Fundraiser Sale. Cats’ Aid yra tokia pelno nesiekianti organizacija Dubline, besirūpinanti katinukais. Prieglaudos nei ofiso neturi, dirba per savanorius, kurie laikinai glaudžia kates savo namuose, tampo pas veterinarus, prižiūri laukinių kačių kolonijas. Dukartper metus jie organizuoja tokias ‘muges’ lėšoms rinkti: žmonės kviečiami atiduoti jiems nebereikalingas knygas, įrašus, šiaip įvairias smulkmenas, iškepti namingių kepinių ir panašiai. O tada toje mugėje viskas parduodama už palyginti nedidelę kainą. Gautos lėšos – katiniukams. Tai <st1:city st="on"><st1:place st="on">radom</st1:place></st1:city> mes ir pas save keletą atiduodamų šmutkelių bei nukakom pasiryžę išleisti pinigėlių. Ir buvo kur! Henris iškart įsisuko į naminius skanėstus:) , aš – į knygas ir žurnalus apie kates. Plius <st1:city st="on"><st1:place st="on">radom</st1:place></st1:city> šiaip įvairiausių smulkmenų ir stambmenų. Sudalyvavau loterijoje ir už 3 eurus laimėjau viskio butelį:) Žodžiu, prisipirkom įvairiausių gėrybių, smagiai praleidom laiką kates mėgstančių draugijoje ir laimingi grįžom namo. Jau laukiu pireškalėdinės mugės. Bet prieš tai tikiuosi dar šiek tiek įsitraukti į Cats’ Aid veiklą. Nors ir negaliu laikyt kniauklių šiuose namuose, galiu nuveikti ką nors kitką <st1:state st="on"><st1:place st="on">dėl</st1:place></st1:state> jų. Ir tuo pačiu pasisemti patirties, kurią vėliau panaudočiau grįžusi namolio. Tik reiks palaukti, kol grįšiu po atostogų.<br /><br /><br /><o:p></o:p></span>Raimondahttp://www.blogger.com/profile/06645857631116241869noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-6731117464711156327.post-35281252698893148532007-06-12T13:17:00.000+03:002007-06-12T13:50:58.741+03:00Mažas katinėlis – didis šviesulėlis<a href="http://3.bp.blogspot.com/_SJwy9j9aFXs/Rm50A6jTjSI/AAAAAAAAADk/jy810d6c3Yk/s1600-h/Trupinyte3a.jpg"><img id="BLOGGER_PHOTO_ID_5075121389159288098" style="FLOAT: right; MARGIN: 0px 0px 10px 10px; CURSOR: hand" alt="" src="http://3.bp.blogspot.com/_SJwy9j9aFXs/Rm50A6jTjSI/AAAAAAAAADk/jy810d6c3Yk/s320/Trupinyte3a.jpg" border="0" /></a><br /><div><a href="http://3.bp.blogspot.com/_SJwy9j9aFXs/Rm5zP6jTjRI/AAAAAAAAADc/RobSMJ61MTk/s1600-h/Trupinyte1.JPG"><img id="BLOGGER_PHOTO_ID_5075120547345698066" style="FLOAT: left; MARGIN: 0px 10px 10px 0px; CURSOR: hand" alt="" src="http://3.bp.blogspot.com/_SJwy9j9aFXs/Rm5zP6jTjRI/AAAAAAAAADc/RobSMJ61MTk/s320/Trupinyte1.JPG" border="0" /></a>Ketvirtadienį parsinešiau namo mažulytę katytę. Henris jau kurį laiką stebėjo ją darbe: nugirdo baisingai rėkiant darydamas patrulį ir atrado juodą Trupiniuką apleistoje mūrinėje pašiūrėje. Grįždama iš darbo užsukau pažiūrėti. Katinėlis atrodė žvalus ir energingas, pilnu pilvuku, tik labai pasimetęs. Labai knietėjo čiupti ir neštis namo. Bet, neskaitant to, jog pagal nuomos sutartį negalime laikyti jokių gyvūnų, dargi tikėjomės, kad mama kažkur netoliese. Taip ir buvo. Vakare grįžęs darban Henris gerai apžiūrėjo tą pastatą ir gan aukštai, kur turėtų būti palėpė, rado mamą su kitu pypliu. Šiaip ne taip užkėlė mažąją, dargi buvo mamos ne juokais apšnypštas ir kone įbrėžtas. Abu pasidžiaugėme nepaskubėję parsitempti mažylės namo.<br />Kelias dienas buvo ramu. Kol Džonas, Henrio kolega, vėl neišgirdo pažįstamo rėkimo ir nepaskambino mums. Henris išskubėjo į pagalbą. Mamos nebuvo, o Trupinytė, vos užkelta, ryžtingai žygiavo Henrio link, akivaizdžiai duodama suprasti, kad netrukus vėl nusivels. Teko suvairuoti rankšluostį, kad nebūtų visiškai šalta, ir palikti mažąją apačioje. Kitą dieną Henriui kilo rimti įtarimai, kad mama mažylę apleido. Sutarėme, kad vakare Henris duos man žinią, kai bus atsilikęs svarbiausius darbus, ir aš atlėksiu jos pašerti.<br />Visa laimė, kad Henris nuėjo į darbą anksčiau pasibūti su Džonu ir dargi susitiko ne įprastoj vietoj, o visai netoli mažosios ‘guolio’. Katinytė buvo jau viena koja mirty: kūnelis vėsus ir taip nenatūraliai sustingęs (matyt vargšė mėginusi kiek pajėgdama eiti), akyse jokios reakcijos. Laimei, papurčius dar išleisdavo kažką panašaus į kniaukimą-kniurkimą. Išlėkiau su buteliu karšto vandens ir skuduru sušildyti. Buvo aišku – nešuosi žvėrelį namo ir mėginu gaivinti. Kas toliau – spręsim vėliau.<br />Namie šildoma, šeriama ir šnekinama mažylė atkuto. Vos atsigavusi ėmė ropštis iš patalų ir žvalgytis, kur patekusi. Nė už ką nenorėjo būti viena: jei nuleisdavau ant grindų, tai sekiojo mane savo mažais katiniškais žingsneliais kiek išgalėdama.<br />Netrukom susidraugauti. Į mane žiūrėjo keturių savaičių katytė tokiu žvilgsniu, lyg ji būtų šimtametė ir žinotų visas pasaulio paslaptis. Gal todėl, kad per trumpą amželį jai teko tiek daug iškęsti: paliktai mamos, išsigandusiai, keliskart ritusiai, išbadėjusiai kone sulaukti mirties… O gal ji išties saugojo kokią paslaptį – katinų nesuprasi… :) Labai greit pamilau tą mažutį sulysusį gniužulėlį, kuriai ilgainiui prilipo vardas Trupinytė.<br />Taip ji pragyveno pas mus tris kitas dienas. Neramino, kad po to pirmojo vakaro daugiau nebevaikštinėjo smalsiai tyrinėdama, tik miegojo, miegojo, miegojo… Vylėmės, kad sušilusi, pasisotinusi ir pasijutusi saugi, ji atsipalaidavo ir mėgina atgauti prarastas jėgas.<br />Sekmadienį per vakarinį maitinimą netikėtai ėmėm murkti. Pirmąkart per visą tą laiką, kol buvo pas mus. O gal ir pirmąkart gyvenime. Vakarop ėmė šiek tiek judėti, prisiminė turinti visai neprastą balsą. Taip labai mus pradžiugino.<br />Tik kai naktį atsikėliau eiliniam maitinimui, radau mažylę ir vėl sustingusią, šįkart jau nebegrįžtamai. Sunki buvo naktis. Rytą su Henriu išsiruošėme atgal į ligoninės teritoriją, kad palaidotume Trupinytę ten, kur ji turėjo užaugti ir įdomiai leisti savo katiniškas dieneles. Tik prieš pat atsisveikindama pastebėjau, kokia ramybė šįkart buvo jos veidely. Toji ramybė – vienintelis dalykas, raminantis mane pačią gausybėje neatstojančių minčių, jog buvo galima padaryti daugiau, kad išgelbėtume šią nepaprastą gyvybę.<br />Ir nors tas mažas žabarėlis pragyveno pas mus vos tris dienas, jaučiausi palaidojusi augintinį, su kuriuo nugyvenau kartu dešimtį metų. Nors vieną kartą išgelbėta iš mirties vėliau vis dėlto pasidavė ir labai bus nuliūdino, nė akimirką nepasigailėjau, kad ji buvo mūsų gyvenime, kad žiūrėjo protingomis akimis, kad murkė, miegojo ant krūtinės, kad suteikė mums tiek daug šilumos. Ir padėjo darkart suvokti, jog katės man – būtina laimės sąlyga. Ačiū, Trupinėli. </div>Raimondahttp://www.blogger.com/profile/06645857631116241869noreply@blogger.com1tag:blogger.com,1999:blog-6731117464711156327.post-74290722516734406942007-05-10T15:19:00.000+03:002007-06-12T13:33:01.550+03:00Grįžau<a onblur="try {parent.deselectBloggerImageGracefully();} catch(e) {}" href="http://1.bp.blogspot.com/_SJwy9j9aFXs/RkMPcaF-U_I/AAAAAAAAADU/E9WWatHQqdc/s1600-h/zaluma+%2817%29.JPG"><img id="BLOGGER_PHOTO_ID_5062907386809701362" style="CURSOR: pointer" alt="" src="http://1.bp.blogspot.com/_SJwy9j9aFXs/RkMPcaF-U_I/AAAAAAAAADU/E9WWatHQqdc/s320/zaluma+%2817%29.JPG" border="0" /></a><br /><a onblur="try {parent.deselectBloggerImageGracefully();} catch(e) {}" href="http://3.bp.blogspot.com/_SJwy9j9aFXs/RkMPP6F-U-I/AAAAAAAAADM/CMJU9FMBIiQ/s1600-h/zaluma+%2815%29.JPG"><img id="BLOGGER_PHOTO_ID_5062907172061336546" style="CURSOR: pointer" alt="" src="http://3.bp.blogspot.com/_SJwy9j9aFXs/RkMPP6F-U-I/AAAAAAAAADM/CMJU9FMBIiQ/s320/zaluma+%2815%29.JPG" border="0" /></a><br /><a onblur="try {parent.deselectBloggerImageGracefully();} catch(e) {}" href="http://4.bp.blogspot.com/_SJwy9j9aFXs/RkMPDKF-U9I/AAAAAAAAADE/f_TNkLqnjBM/s1600-h/zaluma+%2812%29.JPG"><img id="BLOGGER_PHOTO_ID_5062906953018004434" style="CURSOR: pointer" alt="" src="http://4.bp.blogspot.com/_SJwy9j9aFXs/RkMPDKF-U9I/AAAAAAAAADE/f_TNkLqnjBM/s320/zaluma+%2812%29.JPG" border="0" /></a><br /><a onblur="try {parent.deselectBloggerImageGracefully();} catch(e) {}" href="http://2.bp.blogspot.com/_SJwy9j9aFXs/RkMOxqF-U7I/AAAAAAAAAC0/zI9-lmKgeRk/s1600-h/zaluma+%289%29.JPG"><img id="BLOGGER_PHOTO_ID_5062906652370293682" style="CURSOR: pointer" alt="" src="http://2.bp.blogspot.com/_SJwy9j9aFXs/RkMOxqF-U7I/AAAAAAAAAC0/zI9-lmKgeRk/s320/zaluma+%289%29.JPG" border="0" /></a><br /><b><span lang="EN-US">Ankstyvą Velykų rytą – į Lietuvą.</span></b><span lang="EN-US"> Buvo visai smagu :) Maniau, kad tos dvylika dienų pralėks akimirksniu. Iš dalies taip ir buvo, bet tuo pačiu išvykau su jausmu, kad per tokį trumpą laiką nuveikta išties nemažai. Ačiū visiems, kurie radot laiko pasimatyti ir pasėdėti nors akimirką.<?xml:namespace prefix = o /><o:p></o:p></span> <p class="MsoNormal"><b><span lang="EN-US">Balandžio 20 – atgal į Dubliną.</span></b><span lang="EN-US"> Kuris pasitiko mane neįtikėtina žalios atspalvių gausa ir vienas už kitą intensyviau žydinčiais medžiais. Berželis pakeliui į darbą, kuri palikau dailiai sprogstančiais lapeliais, grįžus buvo pasipuošęs jau visai neprasta marška. Parskridau kone į pačia vasarą. Tiesą sakant, Henris man vis įrodinėja, kad airių supratimu vasara prasideda ne nuo birželio, o būtent nuo gegužės pirmosios. Dar nepatikrinau, reiks paklaust ko nors prie progos. Na, o dabar žalios ir žiedų kvapo aplinkui dar daugiau. Įmetu keletą įrodymų, darytų jau prieš <?xml:namespace prefix = st1 /><st1:city st="on"><st1:place st="on">porą</st1:place></st1:city> savai</span><span lang="EN-US">či</span><span lang="EN-US">ų</span><span lang="EN-US">.<o:p></o:p></span></p><p class="MsoNormal"><b><span lang="EN-US">Vėl grįšiu.</span></b><span lang="EN-US"> Liepos antrąją, šįkart jau kartu su Henriu. Ko gero, pasimatysim tada ;)</span></p>Raimondahttp://www.blogger.com/profile/06645857631116241869noreply@blogger.com2tag:blogger.com,1999:blog-6731117464711156327.post-66997128329849559732007-04-06T16:53:00.000+03:002007-04-06T16:55:07.930+03:00Tai vaChe, gi katik issiaiskinau, kodel man nebeleidzia ikelti daugiau nuotrauku. Ogi esu isnaudojusi duota informacijos limita :( Visai nesmagu, teks mastyti koki kita buda. Kolei kas tai siunciu visiems cia nors retkarciais uzklystantiems glebi linkejimu bei velykiniu sveikinimu.......Raimondahttp://www.blogger.com/profile/06645857631116241869noreply@blogger.com2tag:blogger.com,1999:blog-6731117464711156327.post-41782295386905933402007-03-03T15:13:00.000+02:002007-04-06T16:47:48.984+03:00musu kelione i pajuri<a href="http://3.bp.blogspot.com/_SJwy9j9aFXs/Rel1NByjUCI/AAAAAAAAACc/cHTbvNIRmcE/s1600-h/pajurisA.JPG"><img id="BLOGGER_PHOTO_ID_5037686524869824546" style="CURSOR: hand" alt="" src="http://3.bp.blogspot.com/_SJwy9j9aFXs/Rel1NByjUCI/AAAAAAAAACc/cHTbvNIRmcE/s200/pajurisA.JPG" border="0" /></a><br /><div>Imetu kelias nuotraukeles is musu zygiavimo i pajuri. Tiesa, batarkes neistempe iki juros, tai nuotraukos tik is kelio iki pajurio :)</div><div></div><div>Ai, nu durnas kompas... nebeleidzia daugiau nuotrauku ikelt. Ikelsiu kitakart, jei nepamirsiu...</div>Raimondahttp://www.blogger.com/profile/06645857631116241869noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-6731117464711156327.post-47502145352405069492007-02-18T16:11:00.000+02:002007-06-12T13:52:04.471+03:00Po pertraukosNugi sveiki gyvi mielieji! :)<br /><div><div><div><div><div><div><div><div><div><div>Pagaliau rašau. Berods, visas šimtmetis praėjo nuo paskutinės mano rašliavos. Bet gi dabar jau esu atsikračiusi didžiausios paskutiniu metu mane slėgusios girnapusės po kaklu, tai kažkaip lengviau ir kvėpuoti, ir rašyti. Turiu vilties dažniau čia pasirodyti ir su jumis pabendrauti.<br /><br />Nuo paskutinio įrašo daug kas pas mus pasikeitė. Gavau darbelį ir ramiai sau leidžiu vakarus bei naktis psichiškai neįgaliųjų slaugos namuose. Nors nepasakyčiau, kad tai būtų tikslus apibūdinimas, nes čionykštė vieta nė trupučio neprimena to, ką Lietuvoje vadiname slaugos namais. Tai greičiau tiesiog namai, kur problemų turintiems žmonėms 24 valandas per parą prieinama pagalba. Mano užduotis ten atėjus vakare apsitvarkyti, paruošti jiems vakarinę arbatą su užkandžiais, padėti, jei ko prireikia slaugei, o rytą paduoti pusryčius. Darbas nesunkus ir man patinka. Tiesa, kartais norėtųsi daugiau pamainų, bet visa kita tiesiog liuks.<br /><br />Kadangi net ir dirbant dienos laisvos, o nedirbant – ir naktys, tai bandau tiesiog lepintis dalykais, kuriems namuose nerasdavau laiko. Nepaisant ilgai kamavusio vertimo, jau perskaičiau trejetą knygų, o dabar tam turiu ir dar daugiau laiko. Šiek tiek bandau grįžti prie kūrybinių parašinėjimų, kurie paskutinius n mėnesių buvo gerokai apleisti. Taip kad buvimas toli nuo namų ir jūsų visų turi savo pliusų, į kuriuos ir bandau susitelkti bei jais džiaugtis. Tuo pačiu mintydama, kaip reikės toliau gyventi, kai jau grįšime. Žinau, kad tikrai nenoriu darbo “nine to five”.<br /><br />Sausio pabaigoje persikraustėme iš namo, kuriame gyvenome. Chebra ne tik rūkė visur kur papuolė, įskaitant virtuvę (dar nebuvau mačiusi, kad kas maišytų gaminamą maistą vienoj rankoj laikydamas ir samtį, ir cigaretę!!!), panaudotus indus laikydavo kriauklėj po savaitę, plius dar pradėjo piktybiškai triukšmauti dienom, kai Henris tuo tarpu dėl kadrų trūkumo arė po 60 ir daugiau valandų per savaitę, o namuose negalėjo normaliai išilsėti. Žodžiu, ėmėmės skubiai ieškotis naujos gyvenamos vietos. Galiausiai išsikėlėme į atskirą kompaktišką butuką, kuriame patys esame sau šeimininkai (įmetu čia keletą nuotraukų). Namas ramus ir tvarkingas. Tiesa, langai išeina į ganėtinai judrią ir triukšmingą gatvę. Iš pradžių tas truputį trikdė, bet labai greitai ėmiau pastebėti to pliusus. Vienas iš ganėtinai ryškių mano paauglystės prisiminimų – kelionė į kačių parodą Rygoje. Tada apsistojome viešbutyje prie pat geležinkelio stoties. Mūsų kambarys buvo pačiame viršutiniame aukšte, su langais į stotį ir visą eismą aplink ją. Atsimenu, kaip sėdėjau ant plačios palangės atsidariusi langą ir su žavesiu stebėjau apačioje verdantį gyvenimą. Ta akimirka tai ir įsirėžė atmintį. Dabar turiu tokią galimybę kasdien. Tiesa, čia nėra plačių tvirtų palangių,ant kurių galėčiau atsisėsti, bet mėgstu laikas nuo laiko pastebeilyti per langą. Tas kunkuliuojantis gyvenimas čia pat po tavo langu kažkaip ypatingai liečia dūšią. O naktį – jau visai visai vėlai – ta pati gatvė, rodos, absoliučiai persimaino: nė mašinos, nė vieno gyvo žmogaus, nė vieno judespo ar krebštelėjimo – vien tyla ir prieblanda. Žodžiu,man čia patinka :)<br /><br />Henris šią savaitę gavo neįprastai daug laisvadienių. Vakar pačiupom už uodegos gražią dieną ir išėjom pasivaikščioti iki pajūrio. Deja, fotikas gan greit užsiožiavo ir nuotraukų spėjom padaryti gan mažai, bet akys ir dūšia atsigavo nuo naujų ir neįprastų vaizdų. Pasirinkau šiek tiek kriauklių (tokių, kokių Lietuvoj niekad nebuvau mačiusi), prisijuokėm iš pasilakstyti paleistų šunų (kurių vienas taip entuziastingai gaudė žuvėdrų pulkus, kad jau manėm,jog nebeparplauks iš nemažo nuotolio), pabuvom grynam ore ir šiaip pramankštinom užsėdėtus kaulus. Žodžiu, gyvenimas gražus visur, mielieji:) Tikiuosi, pas jus nemažiau nei pas mane.</div></div></div></div></div></div></div></div></div></div>Raimondahttp://www.blogger.com/profile/06645857631116241869noreply@blogger.com2tag:blogger.com,1999:blog-6731117464711156327.post-3589734357173032012006-12-19T18:34:00.000+02:002006-12-19T18:37:35.069+02:00komentaraisveiki. Siek tiek meginau keist nustatymus, tai ankstesniuose 'postuose' nera galimybes komentuot. grazint ta galimybe atbuline tada arba neimanoma, arba as nemoku. Nuo siol ji vel turetu buti...<br />:)Raimondahttp://www.blogger.com/profile/06645857631116241869noreply@blogger.com8tag:blogger.com,1999:blog-6731117464711156327.post-74531067616989628832006-12-04T17:59:00.000+02:002006-12-04T18:00:19.822+02:00Nepatogi tiesaNeseniai su Henriu pažiūrėjom neišrinktojo JAV prezidento Elo Goro dokumentinį filmą „The Inconvenient Truth“ apie pasaulinį atšilimą. LABAI rekomenduoju visiems, jei kur pamatysit. Kai čia išeis į DVD, griebsim, jei nebus super brangus. Neskaitant truputį suamerikietintos pabaigos (kas supranta, nes filmas visų pirma taikytas amerikietiškai auditorijai), šiaip tikrai vertas dėmesio filmukas su įdomiai bei aiškiai pateiktais faktais, kaip mūsų pasaulis keičiasi, kas jo laukia, kaip tai galima pakeisti.<br /><br />Nu ką, tam karteliui, ko gero, dedu tašką.Raimondahttp://www.blogger.com/profile/06645857631116241869noreply@blogger.comtag:blogger.com,1999:blog-6731117464711156327.post-59115017082923068442006-12-04T17:57:00.000+02:002006-12-04T17:59:32.927+02:00Darbas ir maistas :)<a href="http://1.bp.blogspot.com/_SJwy9j9aFXs/RXRFxE_auSI/AAAAAAAAAAM/HPCKPf3kUKE/s1600-h/gurken.JPG"><img id="BLOGGER_PHOTO_ID_5004701795371104546" style="FLOAT: left; MARGIN: 0px 10px 10px 0px; CURSOR: hand" alt="" src="http://1.bp.blogspot.com/_SJwy9j9aFXs/RXRFxE_auSI/AAAAAAAAAAM/HPCKPf3kUKE/s200/gurken.JPG" border="0" /></a><br /><div>Sveiki, po pertraukėlės,<br />Senokai berašiau. Turiu atsivežusi baigti versti vieną knygą, su kuria jau spaudžia terminai, tad tam ir skiriu didžiąją laiko dalį. Kažkaip visai nebeprisėdu parašinėti.<br /><br />Kol kas gyvename ten pat. Sūriai nebedingsta, tai ne taip jau ir blogai :) bet nuomos skelbimus vis pasižiūrim. Kadangi jau žinau savo būsimo darbo vietą, tai susiaurėjo teritorija, kurioje žvalgomės naujų namų – nesinori toli pėdinti.<br /><br />Aaa, apie darbą nerašiau. Jei airių lėtumas ar koks kitas netikėtas veiksnys nesutrukdys, neilgai trukus turėčiau pradėti dirbti naktinės slaugės padėjėja vienuose globos namuose psichinę negalią turintiems ligoniams. Tai du dideli namai, sujungti į vieną. Juose gyvena 16 pacientų ir, žinoma, nuolat būna darbuotojai. Tai mano darbas būtų ateiti vakare, pasidarbuoti (pabendrauti su žmogiukais, pažiūrėt, kad kambarius susitvarkytų, nusipraustų ir pan., padėt vakarienę išdalint ir t.t.; daugiau sužinosiu pradėjusi dirbt), tada tam pačiam pastate viršuje išmiegoti naktį, ryte vėl šiek tiek padirbėti ir keliauti namo. Miegas naktį tai toks „ant iškvietimo“. Jei tam slaugytojui ar slaugytojai ko prireiktų, gali mane iškviesti, jei ne, tai ramiai sau išmiegu 7-8 valandas. Taip septynias naktis padirbu, septynias ilsiuos. Tai reiškia, kad turėsiu laisvą po visą savaitę. Labai tikiuosi atsigriebti ir paskaityti savo malonumui, daugiau pasidomėti vietinėmis gyvūnų prieglaudomis ir katėmis besirūpinančiomis organizacijomis, nekalbant jau apie daugybės įvairiausių užsilikusių „raštinių“ skolelių grąžinimą.<br />O ir pats darbas skamba exciting. (Kažkaip nenorėjau vėl lįsti į ofisą, norėjosi pasinaudoti proga ir susirasti darbą, kurio Lietuvoje neteks galimybės padirbti.) Bėda tik, kad dėl visokių biurokratinių delsimų negaliu pradėti dirbti. Kadangi darbas medicininėje įstaigoje ir dargi su protiniais ligoniais, pačiai reikia praeiti nemažą med. patikrinimą. Tas lyg ir nebūtų bėda, tik kad pas daktarą niekaip negaliu pakliūti. Rodos, einu privačiai ir mokėsiu už tą apžiūrėlę 80 eurų, ale niekas neskuba dėl tų aštuoniasdešimties eurų apie mane šokinėti. Žiūri tau į akis atsipūtę ir aiškina: „Šią savaitę daktaro nėra, jis jums paskambins, kai atsiras… Oi, nepasirodė ir šiandien, bet poryt turėtų būti… Jau atsirado, bet negali jūsų apžiūrėti, perdavė jus kitam, tas kitas šią savaitę pats paskambins….“ Žodžiu, po 12 dienų nuo pirmo pasiteiravimo, turiu apointmentą antradieniui. Tikiuosi, tada jau tikrai apžiūrės.<br /><br />Tiesa,dar per vieną Henrio bendradarbį (kuris jau išeina iš darbo, bet dar spėjo mums padėti) užsikabinau už galimybės laiks nuo laiko gauti vertimukų iš LT ambasados, teisingiau, iš žmonių, kurie į tą ambasadą kreipiasi. Bet čia dar reikia pasiaiškinti kai kuriuos niuansus, tai labai daug vilčių į tai kol kas nededu. Bet jei ką, tai vis užsidirbsiu vieną kitą papildomą eurą per tas laisvąsias savaites.<br /><br />* * *<br />Vienas iš žavių Dublino bruožų – įvairiausių tautybių, kalbų ir kultūrų įvairovė. O su ja – ir virtuvių pasirinkimas. Maistelio čia gali rasti kokio tik širdis geidžia. Vienądien beklaidžiodami po miestą su Henriu netyčia įsirovėme į gana nemažą azijietiško maisto parduotuvę. Vaje vaje!… Akys apraibo nuo įvairovės nematytų masinančių dalykų. Norėjosi čiupti visko po vieną, bet nebūtume nei išsimokėję, nei namo parvilkę :))) Saldumynai nematyti, daržovės dar „nematytesnės“, padažų įvairiausių gausybė… Prie konservuotų daržovių, pavyzdžiui, be įvairiausių neaiškių produktų bei įvairiausių dydžių ir spalvų marinuotų pipirų, dargi buvo stiklainiuose marinuoti figų bei vynmedžių lapai. Niekad nebūčiau pamaniusi, kad anie valgomi. Prie to reiks būtinai sugrįžti ir paragauti. O šiaip tai nemaža dalis produktų ten išvis taip ir palikti autentiškais pavadinimais, kurie apskritai nieko nesako. Ir jei tas pavadinimas, pavyzdžiui, užrašytas ant kokios skardinės, tai taip ir lieki nesužinojęs, kas ten jos viduje: sriuba, košė, marinuotos daržovės, padažas ar koks desertas…<br /><br />Tam kartui nusipirkome indelį pipirėlių (marinatas buvo aštresnis už pačias ankštis), pakį Viduržemio jūros kraštų duonos (tokių į lavašą panašių blynų, į kuriuos parsinešę prikišom kepintų daržovių ir viską pakaitinę labai gardžiai prišlemštėm(: ) ir stiklainį marinuotų hairy cucumbers. Kitam stiklainy panašūs dalykai buvo pavadinti egiptietiškais agurkais (Egyptian cucumbers), bet nesu tikra, ar čia ta pati, ar tik labai panaši daržovė. Anie visiškai neplaukuoti, tai man vis kirbėjo sužinot, kodėl juos taip pavadino, kol neištraukiau vieno, esančio stiklainio dugne (žr. foto) – gal ir panašu į kažkieno plaukus…<br />Vat tokie va čia dalykai tame Dubline. Įtraukėme su Henriu tą larioką į mūsų lankytinų sąrašą. Mėginsim toliau visokias įdomybes :)<br /></div><br /><div></div>Raimondahttp://www.blogger.com/profile/06645857631116241869noreply@blogger.comtag:blogger.com,1999:blog-6731117464711156327.post-11272502326431659682006-11-16T13:27:00.000+02:002006-11-16T13:28:45.274+02:00Sūris – vieni juokai…2006-11-14<br />Na, turiu pastebėt – gyvenam su nuotykiais. Šiandien Henriui į naktinę, tai vakar iki trijų nakties žaidėm monopolį (ligoninėj vienas vyrukas įrašė mums į CD animuotą kompiuterinę monopolio versiją), kad šiandien išmiegotume iki pietų ir mažius ramiai ištemptų naktį. Bet rytą pažadino beldimas į duris. Pasirodo, Kevino draugelis vėl nakvojo pas mus svetainėje (na, čia nieko naujo – neretas reiškinys). Bet esmė tame, kad atsibudęs neberado mobilkės. Pasak jo, telefonas buvęs ant stalo šalia jo, nuskambėjusi žadintuvą išjungė, kad dar truputį pamiegotų. O pamiegojęs – neberado. Pervertė visą kambarį – nėra. Beldžiasi pas mus – mes miegam, nieko nematėm ir negirdėjom. Pats nukentėjusysis teigia girdėjęs, kad apie devintą kažkas kambaryje vaikščiojo (visai nenuostabu, nes tai vienintelis kelias patekti į dušą ar virtuvę). Žodžiu, įtarimas krito ant dviejų viršuje gyvenančių lenkų (kurių vieno aš vis dar nesu akyse mačiusi), mat trečiasis išėjęs gerokai prieš tą įvykį, be to, jis šnekus ir airiams patinka. Iškvietė policiją – po gerų dviejų valandų prisistatė pora uniformuotų moteriškių, tik ką jos gali padaryt?.. Nieko ir nepadarė. Žodžiu, niekas nieko nepešė, vyrukas pasiuto, Kevinas pareiškė ieškosiąs kitos vietos gyventi ir pan. Taip, ko gero, ir nebesužinosim tikrosios telefono istorijos. Bet mes su Henriu nepuolam kaltinti lenkiukų. Jeigu čia tikrai jie pasidarbavo, tai nebuvo labai protinga, nes kiek gi už tą vogtą telefoną gausi, kai čia gali už keliasdešimt eurų naują nusipirkt. Bet gali būti ir taip, kad čia patys airiai inscenizaciją sukūrė, mat šitaip netekus naujo ir apdrausto telefono galima sėkmingai gauti antrą lygiai tokį pat – o juk visi įrodymai, kad pavogtas: ir šaršalą namie pakėlė, ir policiją iškvietė. Na, o vakare svetainėje Kevinas jau sėdėjo su kitais draugais, o viršuje, kur jo kambarys tiesiog greta tų įtariamųjų lenkiukų, jo durys buvo ne tik kad neužrakintos, bet tiesiog paliktos atidarytos. Taip kad sūris, kai pagalvoji, vieni niekai.<br /><br />Na, šiaip tai perdaug nesiardydami vis žvalgomės kitos vietos gyventi. Šiandien buvom nuėję pažiūrėt vieno kambario nedideliam spalvingam namuke. Šiaip atrodė visai neblogai, bet neturėjom progos nuspręsti, ar jis mums tinka, nes kaip tik prieš mus jau buvo atėjęs vienas vyrukas, kuriam mūsų atėjimas padėjo apsispręsti, kad to kambario jis nori. Labai neprieštaravom :) Tiesa, vietelė atrodė nebloga, nors ir kiek toliau nuo centro, nei dabartinė. Ten viską aprodė tokis bendraujantis nedidukas indas ar pakistanietis Višal. Kažkaip visai norėčiau pamėgint pagyvent drauge su kokios nors rytų šalies atstovu – visai įdomi patirtis turėtų būt. Na, bet matysim, kur ir su kuo čia mes atsidursim.<br /><br />Sekmadienį su Henriu buvom išėję pasivaikščioti į kitą Dublino dalį, kurioje aš dar nebuvusi, kitapus Liffey upės. Ten kiek paėjėjus prasideda visai kitoks miestas, visa architektūra kaip kokioj Amerikoj ar kur, labai įdomus jausmas. Ir labai daug žalumos. O šiuo metu ir prikritusių geltonų lapų – taip ir ėjom nurimusiom sekmadienio gatvėm, brisdami per geltonų lapų jūrą ir kartkartėmis prasilenkdami su vienu kitu žmogumi. Gaila tik, kad pakeliui tiek fotkinau, kad tą rajoną pasiekus fotiko baterijos atsisakė veikti, tai neturiu ką parodyti. Na, bet sudėjau kitas nuotraukas, kurias spėjau iki to padaryti.Raimondahttp://www.blogger.com/profile/06645857631116241869noreply@blogger.com4tag:blogger.com,1999:blog-6731117464711156327.post-85785970963506888172006-11-09T17:18:00.000+02:002006-11-09T17:19:48.775+02:00SūrvagiaiNa va, antradienis baigtas. Parašysiu porą sakinių ir eisiu miegot.<br />Vakar vis dėlto susipažinau su vienu mūsų namo gyventoju – airiuku Kevinu (nors pagal rūkymo tempus labiau tiktų vadinti jį Kaminu…) Prieš einant į Henrio ligoninę vakarienės įsiroviau į svetainę ir radau jį ten betraukiantį dūmą. Henris sako, kad jam vos per 20, nors man jis atrodo vyresnis. Tokis nelabai simpatiškas. Kitų vis dar nemačiau.<br /><br />Tiesa, dar prieš tai Henriui miegant išsiruošiau į virtuvę arbatos. Elektrinis virdulys nepasirodė patikimas, mat jo snapelis nuterliotas kažkuo juodu. O kai šalia padėta peleninė, tai nori nenori peršasi mintis, kad į jį gesintos cigaretės. Nutariau pasinaudot dujine, tai pirštai beveik ir prilipo prie to daikto, kuriuo dujos atsukamos (įdomu, kaip jis vadinasi). Na, bet kadangi degtukų vis tiek neradau, tai vis tiek teko pasinaudot arbatiniu, tik užvirus vandeniui nuimt dangtį ir pilti per šoną. Turiu pastebėt, kad virtuvė kol kas man mažiausiai patinka šiame name, nors ji bent naudojama, ko nepasakysi apie tą, kuri buvo ankstesnėje Henrio gyvenamojoje vietoje.<br /><br />Vakare atvažiavo ir namo šeimininkas Martinas – susirinkt nuomos, kurios man Henris nepaliko :) Bet nieko, užsuko šiandien ir atsiėmė, no problem.<br /><br />Šiandien buvau suplanavus kaip ir vakar kilti apie aštuonias, kai Henris grįš iš darbo, ir šauti į internetą. Ale vakar susivėlinau nueit miegot, tai šįryt išparpiau iki dvylikos… Pabudau ne juokais išalkus. Dar nepakilus svajojau, kaip pasidarysiu sumuštinį su Brie sūriu ir pasigardžiuodama užgersiu žalia arbata. Ale laukė didžiulis nusivylimas – nusliūkinus iki virtuvės, sūrio šaldytuve nebebuvo!!! Užtat svetainėje (ji vienoj patalpoj su virtuve ir valgomuoju) paslikas gulėjo kokis tai tipas. Anas dar vakar iš vakaro atėjo pas Keviną. Surankioję galus su Henriu padarėm išvadą, kad kažkuris iš jų greičiausiai ir nudžiovė mūsų sūrį užkandai bevakarojant. Bėda tame, kad Henris šaldytuvais nesinaudojo, kol manęs nebuvo, tad nežino, kokia ten tvarka. Gal pasidėjo į svetimą lentyną ar ką. Ale vis tiek negražu svetimus sūrius vogt… Bo nuskriaustiesiems paskui tenka pusryčiams jogurtą su sausainiais šlemšt. Šiaip visai nieko, tik būtent tą rytą visai nenorėjau saldžių pusryčių ir vos prabudusi svajojau apie čili skonio BRIE.<br /><br />Lenkų vis dar nemačiau. Vieną mėginau “pagaut”,bet jis greit spruko kambarin ir užsidarė :))))) Jei rimtai, tai nematė, kad ateinu, o brautis tai nenorėjau. Na, yra šansų, kad anksčiau ar vėliau vis tiek susitiksim :)<br /><br />Šiąnakt Henris atidirba paskutinę pamainą ir tada turės porą laisvų dienų, tai biškelį pasivalkiosim po miestą ir šiaip daugiau pabūsim kartu.<br />Geros visiems dienos ;)Raimondahttp://www.blogger.com/profile/06645857631116241869noreply@blogger.com3tag:blogger.com,1999:blog-6731117464711156327.post-44344782573246287322006-11-07T16:04:00.000+02:002006-11-07T16:57:03.854+02:00pirmieji dubliniski ispudziai /ner liet. klaviaturos/Na va, prisėdau aprašyti pirmųjų savo įspūdžių svečiam mieste, kuris privalės kuriam lakui tapti mano namais.<br /><br />Atskridau naktį iš šeštadienio į sekmadienį. Pirmąkart skridau iš Palangos ir, turiu pripažinti, buvo šiek tiek nejauku: mažas oro uostas, vidurys nakties (numatyta skrydžio pradžia 23.25), tikrinimas irgi kažkoks menkas. Na bet nieko, nuskridau sveika gyva. Tiesa, skrydžio metu oras lėktuve buvo stebėtinai sausas, ir man nuo jo ėmė perštėti gerklę bei slėgti plaučius, tad teko pirkti karštos makaronų sriubos (mat tiek ji, tiek arbata kainavo po 5 Lt, o mokėti tiek už arbatą pasirodė per daug). Po trijų valandų skrydžio nusileidom Dublino oro uoste, kur viskas jau įprasta: pasų kontrolė, bagažas ir keliauju į salę, kur akimis ieškau Henrio. Taksi papuolė visas mikroautobusas, bet ramia sąžine vežė mus du, nors dar buvo vietų kokiems šešiems žmonėms tikrai. Tą vakarą nuėjom miegot ketvirtą valandą Dublino laiku, kai Lietuvoje jau buvo šešios ryto.<br /><br />Sekmadienį žadėjau ilgai miegoti, bet dešimtą akys pačios prasimerkė ir visi miegai dingo – ‘eksaitmentas’ visgi :) Nuėjom į Henrio ligoninę papietauti ir šablinom miestan. Turėjau atidžiai stebėti, kur einam, nes dabar jau pačiai reiks kelius atsiminti. Netoli mūsų esančiame stadione vyko turbūt geiliko (čia jųjų vietinis žaidimas toks) rungtynės, tad iš centro į mūsų pusę plūdo minios žaliai oranžinių sirgalių. Henris jau buvo besukąs į kitą kelią, ale užsisakiau eiti būtent tuoju – smagu buvo pajaust visą tą šurmulį ir jaudulį, stebėt airišką kasdienybę ir vienodom spalvom išsipuošusius labai skirtingus žmones. Tiesa, teko matyti keletą Australijos vėliavų, tai padarėm išvadą, kad rungtynės prieš australus. Ale gi tas geilikas grynai airiškas žaidimas, pasauly daugiau nelabai kas jį žino. Bet Henris tikino, kad tokio lygio fulės mačas tikrai vyktų kitam stadione, tad gal ir australai žaidžia geiliką…<br /><br />Centre Henris parodė porą dėmesio vertų interneto kavinių, kuriuose dabar būsiu dažnas svečias, apėjome kelias parduotuves, nupirkome specialią ‘štučką’, kad galėčiau savo kompą įjungti į rozetę (mat tos pas juos trišakės, tai mūsų kištukai paprastai nelenda). Tiesa, vienoj pardėj radau tokį minkštą pliušinį juodai baltą katiną, kurį paglosčius jis ima MURKTI!!!! Nugi suskydau baisingai!… Bet nepirkom. Parvesti mudu iš centro reikėjo man. Kadangi tais keliais šablinom ir praėjusiais mano vizitais Dubline, tai suabejojau tik vieną kartą. Vakarieniavom vėlgi Henrio ligoninėj. Tada namo, pasitrynėm truputį ir Henris išėjo į naktinę, taigi likau viena. Kadangi visų kitų mūsų namo gyventojų kambariai antrame aukšte, o mes gyvename pirmame, kur taip pat yra svetainė, virtuvė bei dušas ir tulikas, tai nieko taip ir nesutikau. Henris minėjo, kad tik airiukas mėgsta kartais pasėdėt svetainėj su kokiu draugu, o trys lenkai paprastai laikosi savo kambariuose. Panašiai ir mes, nes bent jau man mūsų kambarys jaukesnis už svetainę, kurioje baldai gerokai aptriušę, o vyriokai dar ir parūkyti joje mėgsta.<br />Šįryt aštuntą iš darbo grįžo Henris – keistas jausmas :). Truputį pasivarčiau su juo ir kilau. Jam reikėjo išsimiegot prieš kitą pamainą, o man – pirmąkart pačiai vienai keliaut į miestą. Nusitvėriau žemėlapį, fotiką ir iškeliavau. Diena pasakiškai giedra ir saulėta, tad buvo visai smagu. Internete prasėdėjau porą valandų, bet laikas tiesiog ištirpo, nespėjau nei laiškų į Lietuvą parašyt, nei dėl darbo kam CV nusiųst, tik susirinkau mane dominančius skelbimus ir tiek. Gerai, kad atsivežiau savo kompą, tai dabar ir rašinėju, kol Henris miega. Po neto apsilankiau maisto turgelyje, apsiprekinau LIDL’e /už 3 litrus sulčių, 1,5 kg jogurto, 4 pakelius ‘lapšos’, skardinę tuno savo sultyse ir indelį konservuotų kukurūzų atidaviau 6,99 euro – man visai patiko/ ir patraukiau atgal. Nuo svorio paskaudo pečius (mat kuprinę prigrūdau tiek, kad išnaudojau turbūt kiekvieną jos tūrio centimetrą), bet grįžau greit ir visai smagiai. Mano žingsniu nuo namų iki centro pusvalandis. Henris be manęs, aišku, nulekia šį atstumą daug greičiau, bet nieko, pratinsim jį vaikščiot normaliai.<br /><br />Šiaip tai kažkaip pastebėjau, kad Dublinas labai jau šiukšlinas, kas ne visai gražu. Užtat man vis dar patinka visai kitokia šito miesto architektūra. Be to, čia laba daug įvairių žmonių ir ta įvairovė taip pat graži.<br /><br />Ryt dieną Henris vėl miegos, o naktį dirbs, tad daugiausiai tvarkysiuos savo reikaliukus. O trečiadienis jam laisvadienis, tad, jei tuo metu dar nebūsiu sutarusi dėl jokių pokalbių dėl darbo, drauge šausime į miestą.<br /><br />Na o NUOTRAUKAS rasite <a href="http://www.fotki.com/hrdubline">www.fotki.com/hrdubline</a> ;)Raimondahttp://www.blogger.com/profile/06645857631116241869noreply@blogger.com0