sveiki. Siek tiek meginau keist nustatymus, tai ankstesniuose 'postuose' nera galimybes komentuot. grazint ta galimybe atbuline tada arba neimanoma, arba as nemoku. Nuo siol ji vel turetu buti...
:)
antradienis, gruodžio 19, 2006
pirmadienis, gruodžio 04, 2006
Nepatogi tiesa
Neseniai su Henriu pažiūrėjom neišrinktojo JAV prezidento Elo Goro dokumentinį filmą „The Inconvenient Truth“ apie pasaulinį atšilimą. LABAI rekomenduoju visiems, jei kur pamatysit. Kai čia išeis į DVD, griebsim, jei nebus super brangus. Neskaitant truputį suamerikietintos pabaigos (kas supranta, nes filmas visų pirma taikytas amerikietiškai auditorijai), šiaip tikrai vertas dėmesio filmukas su įdomiai bei aiškiai pateiktais faktais, kaip mūsų pasaulis keičiasi, kas jo laukia, kaip tai galima pakeisti.
Nu ką, tam karteliui, ko gero, dedu tašką.
Nu ką, tam karteliui, ko gero, dedu tašką.
Darbas ir maistas :)
Sveiki, po pertraukėlės,
Senokai berašiau. Turiu atsivežusi baigti versti vieną knygą, su kuria jau spaudžia terminai, tad tam ir skiriu didžiąją laiko dalį. Kažkaip visai nebeprisėdu parašinėti.
Kol kas gyvename ten pat. Sūriai nebedingsta, tai ne taip jau ir blogai :) bet nuomos skelbimus vis pasižiūrim. Kadangi jau žinau savo būsimo darbo vietą, tai susiaurėjo teritorija, kurioje žvalgomės naujų namų – nesinori toli pėdinti.
Aaa, apie darbą nerašiau. Jei airių lėtumas ar koks kitas netikėtas veiksnys nesutrukdys, neilgai trukus turėčiau pradėti dirbti naktinės slaugės padėjėja vienuose globos namuose psichinę negalią turintiems ligoniams. Tai du dideli namai, sujungti į vieną. Juose gyvena 16 pacientų ir, žinoma, nuolat būna darbuotojai. Tai mano darbas būtų ateiti vakare, pasidarbuoti (pabendrauti su žmogiukais, pažiūrėt, kad kambarius susitvarkytų, nusipraustų ir pan., padėt vakarienę išdalint ir t.t.; daugiau sužinosiu pradėjusi dirbt), tada tam pačiam pastate viršuje išmiegoti naktį, ryte vėl šiek tiek padirbėti ir keliauti namo. Miegas naktį tai toks „ant iškvietimo“. Jei tam slaugytojui ar slaugytojai ko prireiktų, gali mane iškviesti, jei ne, tai ramiai sau išmiegu 7-8 valandas. Taip septynias naktis padirbu, septynias ilsiuos. Tai reiškia, kad turėsiu laisvą po visą savaitę. Labai tikiuosi atsigriebti ir paskaityti savo malonumui, daugiau pasidomėti vietinėmis gyvūnų prieglaudomis ir katėmis besirūpinančiomis organizacijomis, nekalbant jau apie daugybės įvairiausių užsilikusių „raštinių“ skolelių grąžinimą.
O ir pats darbas skamba exciting. (Kažkaip nenorėjau vėl lįsti į ofisą, norėjosi pasinaudoti proga ir susirasti darbą, kurio Lietuvoje neteks galimybės padirbti.) Bėda tik, kad dėl visokių biurokratinių delsimų negaliu pradėti dirbti. Kadangi darbas medicininėje įstaigoje ir dargi su protiniais ligoniais, pačiai reikia praeiti nemažą med. patikrinimą. Tas lyg ir nebūtų bėda, tik kad pas daktarą niekaip negaliu pakliūti. Rodos, einu privačiai ir mokėsiu už tą apžiūrėlę 80 eurų, ale niekas neskuba dėl tų aštuoniasdešimties eurų apie mane šokinėti. Žiūri tau į akis atsipūtę ir aiškina: „Šią savaitę daktaro nėra, jis jums paskambins, kai atsiras… Oi, nepasirodė ir šiandien, bet poryt turėtų būti… Jau atsirado, bet negali jūsų apžiūrėti, perdavė jus kitam, tas kitas šią savaitę pats paskambins….“ Žodžiu, po 12 dienų nuo pirmo pasiteiravimo, turiu apointmentą antradieniui. Tikiuosi, tada jau tikrai apžiūrės.
Tiesa,dar per vieną Henrio bendradarbį (kuris jau išeina iš darbo, bet dar spėjo mums padėti) užsikabinau už galimybės laiks nuo laiko gauti vertimukų iš LT ambasados, teisingiau, iš žmonių, kurie į tą ambasadą kreipiasi. Bet čia dar reikia pasiaiškinti kai kuriuos niuansus, tai labai daug vilčių į tai kol kas nededu. Bet jei ką, tai vis užsidirbsiu vieną kitą papildomą eurą per tas laisvąsias savaites.
* * *
Vienas iš žavių Dublino bruožų – įvairiausių tautybių, kalbų ir kultūrų įvairovė. O su ja – ir virtuvių pasirinkimas. Maistelio čia gali rasti kokio tik širdis geidžia. Vienądien beklaidžiodami po miestą su Henriu netyčia įsirovėme į gana nemažą azijietiško maisto parduotuvę. Vaje vaje!… Akys apraibo nuo įvairovės nematytų masinančių dalykų. Norėjosi čiupti visko po vieną, bet nebūtume nei išsimokėję, nei namo parvilkę :))) Saldumynai nematyti, daržovės dar „nematytesnės“, padažų įvairiausių gausybė… Prie konservuotų daržovių, pavyzdžiui, be įvairiausių neaiškių produktų bei įvairiausių dydžių ir spalvų marinuotų pipirų, dargi buvo stiklainiuose marinuoti figų bei vynmedžių lapai. Niekad nebūčiau pamaniusi, kad anie valgomi. Prie to reiks būtinai sugrįžti ir paragauti. O šiaip tai nemaža dalis produktų ten išvis taip ir palikti autentiškais pavadinimais, kurie apskritai nieko nesako. Ir jei tas pavadinimas, pavyzdžiui, užrašytas ant kokios skardinės, tai taip ir lieki nesužinojęs, kas ten jos viduje: sriuba, košė, marinuotos daržovės, padažas ar koks desertas…
Tam kartui nusipirkome indelį pipirėlių (marinatas buvo aštresnis už pačias ankštis), pakį Viduržemio jūros kraštų duonos (tokių į lavašą panašių blynų, į kuriuos parsinešę prikišom kepintų daržovių ir viską pakaitinę labai gardžiai prišlemštėm(: ) ir stiklainį marinuotų hairy cucumbers. Kitam stiklainy panašūs dalykai buvo pavadinti egiptietiškais agurkais (Egyptian cucumbers), bet nesu tikra, ar čia ta pati, ar tik labai panaši daržovė. Anie visiškai neplaukuoti, tai man vis kirbėjo sužinot, kodėl juos taip pavadino, kol neištraukiau vieno, esančio stiklainio dugne (žr. foto) – gal ir panašu į kažkieno plaukus…
Vat tokie va čia dalykai tame Dubline. Įtraukėme su Henriu tą larioką į mūsų lankytinų sąrašą. Mėginsim toliau visokias įdomybes :)
Senokai berašiau. Turiu atsivežusi baigti versti vieną knygą, su kuria jau spaudžia terminai, tad tam ir skiriu didžiąją laiko dalį. Kažkaip visai nebeprisėdu parašinėti.
Kol kas gyvename ten pat. Sūriai nebedingsta, tai ne taip jau ir blogai :) bet nuomos skelbimus vis pasižiūrim. Kadangi jau žinau savo būsimo darbo vietą, tai susiaurėjo teritorija, kurioje žvalgomės naujų namų – nesinori toli pėdinti.
Aaa, apie darbą nerašiau. Jei airių lėtumas ar koks kitas netikėtas veiksnys nesutrukdys, neilgai trukus turėčiau pradėti dirbti naktinės slaugės padėjėja vienuose globos namuose psichinę negalią turintiems ligoniams. Tai du dideli namai, sujungti į vieną. Juose gyvena 16 pacientų ir, žinoma, nuolat būna darbuotojai. Tai mano darbas būtų ateiti vakare, pasidarbuoti (pabendrauti su žmogiukais, pažiūrėt, kad kambarius susitvarkytų, nusipraustų ir pan., padėt vakarienę išdalint ir t.t.; daugiau sužinosiu pradėjusi dirbt), tada tam pačiam pastate viršuje išmiegoti naktį, ryte vėl šiek tiek padirbėti ir keliauti namo. Miegas naktį tai toks „ant iškvietimo“. Jei tam slaugytojui ar slaugytojai ko prireiktų, gali mane iškviesti, jei ne, tai ramiai sau išmiegu 7-8 valandas. Taip septynias naktis padirbu, septynias ilsiuos. Tai reiškia, kad turėsiu laisvą po visą savaitę. Labai tikiuosi atsigriebti ir paskaityti savo malonumui, daugiau pasidomėti vietinėmis gyvūnų prieglaudomis ir katėmis besirūpinančiomis organizacijomis, nekalbant jau apie daugybės įvairiausių užsilikusių „raštinių“ skolelių grąžinimą.
O ir pats darbas skamba exciting. (Kažkaip nenorėjau vėl lįsti į ofisą, norėjosi pasinaudoti proga ir susirasti darbą, kurio Lietuvoje neteks galimybės padirbti.) Bėda tik, kad dėl visokių biurokratinių delsimų negaliu pradėti dirbti. Kadangi darbas medicininėje įstaigoje ir dargi su protiniais ligoniais, pačiai reikia praeiti nemažą med. patikrinimą. Tas lyg ir nebūtų bėda, tik kad pas daktarą niekaip negaliu pakliūti. Rodos, einu privačiai ir mokėsiu už tą apžiūrėlę 80 eurų, ale niekas neskuba dėl tų aštuoniasdešimties eurų apie mane šokinėti. Žiūri tau į akis atsipūtę ir aiškina: „Šią savaitę daktaro nėra, jis jums paskambins, kai atsiras… Oi, nepasirodė ir šiandien, bet poryt turėtų būti… Jau atsirado, bet negali jūsų apžiūrėti, perdavė jus kitam, tas kitas šią savaitę pats paskambins….“ Žodžiu, po 12 dienų nuo pirmo pasiteiravimo, turiu apointmentą antradieniui. Tikiuosi, tada jau tikrai apžiūrės.
Tiesa,dar per vieną Henrio bendradarbį (kuris jau išeina iš darbo, bet dar spėjo mums padėti) užsikabinau už galimybės laiks nuo laiko gauti vertimukų iš LT ambasados, teisingiau, iš žmonių, kurie į tą ambasadą kreipiasi. Bet čia dar reikia pasiaiškinti kai kuriuos niuansus, tai labai daug vilčių į tai kol kas nededu. Bet jei ką, tai vis užsidirbsiu vieną kitą papildomą eurą per tas laisvąsias savaites.
* * *
Vienas iš žavių Dublino bruožų – įvairiausių tautybių, kalbų ir kultūrų įvairovė. O su ja – ir virtuvių pasirinkimas. Maistelio čia gali rasti kokio tik širdis geidžia. Vienądien beklaidžiodami po miestą su Henriu netyčia įsirovėme į gana nemažą azijietiško maisto parduotuvę. Vaje vaje!… Akys apraibo nuo įvairovės nematytų masinančių dalykų. Norėjosi čiupti visko po vieną, bet nebūtume nei išsimokėję, nei namo parvilkę :))) Saldumynai nematyti, daržovės dar „nematytesnės“, padažų įvairiausių gausybė… Prie konservuotų daržovių, pavyzdžiui, be įvairiausių neaiškių produktų bei įvairiausių dydžių ir spalvų marinuotų pipirų, dargi buvo stiklainiuose marinuoti figų bei vynmedžių lapai. Niekad nebūčiau pamaniusi, kad anie valgomi. Prie to reiks būtinai sugrįžti ir paragauti. O šiaip tai nemaža dalis produktų ten išvis taip ir palikti autentiškais pavadinimais, kurie apskritai nieko nesako. Ir jei tas pavadinimas, pavyzdžiui, užrašytas ant kokios skardinės, tai taip ir lieki nesužinojęs, kas ten jos viduje: sriuba, košė, marinuotos daržovės, padažas ar koks desertas…
Tam kartui nusipirkome indelį pipirėlių (marinatas buvo aštresnis už pačias ankštis), pakį Viduržemio jūros kraštų duonos (tokių į lavašą panašių blynų, į kuriuos parsinešę prikišom kepintų daržovių ir viską pakaitinę labai gardžiai prišlemštėm(: ) ir stiklainį marinuotų hairy cucumbers. Kitam stiklainy panašūs dalykai buvo pavadinti egiptietiškais agurkais (Egyptian cucumbers), bet nesu tikra, ar čia ta pati, ar tik labai panaši daržovė. Anie visiškai neplaukuoti, tai man vis kirbėjo sužinot, kodėl juos taip pavadino, kol neištraukiau vieno, esančio stiklainio dugne (žr. foto) – gal ir panašu į kažkieno plaukus…
Vat tokie va čia dalykai tame Dubline. Įtraukėme su Henriu tą larioką į mūsų lankytinų sąrašą. Mėginsim toliau visokias įdomybes :)
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)
