trumpa atostoginė rašliavėlė

Ech, jau liepos pabaiga. Jau trys savaitės praskriejo Lietuvėlėj. Oru ji mūsų, sugrįžėlių, nelepino, bet vis tiek laikas lekia visai šauniai, neskaitant vieno kito niekam tikusio epizodo. Bet gal ir jų reikia.
Turim dar savaitėlę. Lygiai už septynių dienų šiuo metu būsim kažkur pakeliui į sostinę, į oro uostą. Keista bus grįžt, airiškas gyvenimas dabar atrodo toks nerealus, tolimas. Lyg sapnas, lyg įsivaizdavimas. Bet greit jis vėl bus kasdienybė :)
Kol kas mėginu atsidžiaugt likusiu laiku su katiniukais ir žmogeliukais, dar vieną kitą darbelį namuose atsilikt. O tada vėl lauks laiškų rašymas iš Dublino.



P.S. Dar prieš atostogas pabuvojom su Henriu poroj koncertų, gal grįžusi prisiruošiu aprašyt.