Nostalgija...

Hmm... Henris išėjo darban. Sėdžiu viena. Lagaminai beveik sukrauti, dar likusi krūvelė smulkių darbelių. Pamėgom paskutiniu metu su Henriu per teliką tokį muzikinį kanalą magic - vien senienas visokias leidžia. Tai vat ir dabar klausausi senų gerų užmirštų melodijų. Gražu ir... melancholija tokia apgaubia, kad nebesinori niekur judėti, tik nuo kūno atsiskirt ir klajot kažkur kitur, kur apstu gražių prisiminimų bei įsivaizduotų vietų, žmonių, situacijų.

Ne tai kad man realybė nepatinka - nekeisčiau jos į nieką. Tiesiog kartais gera išeit kitur :)

Na, o realybėj kai kuriuos jūsų jau visai greit pamatysiu! Iki susitikimų;)